BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Bakalaurinio blogas

Ne, ne apie garsųjį rusų chemiką Medelejevą ir jo genialią cheminių elementų lentelę, tačiau sąsajos tai turi.

Mendeley yra programa skirta sutvarkyti elektroninius dokumentus, ypač pdf. Bent pas mane tai visad būna kalnai visokių pdf dokumentų, kuriuos sutvarkyti ir po to anotuoti bibliografijoje būna tikras vargas. Tačiau ši puiki programa jums įkėlus pdf automatiškai parašys dokumento pavadinimą, autorių, metus, žurnalo pavadinimą, puslapius ir t.t. Ji turi ir daugiau funkcijų - automatiškai sugeneruoja bibliografijos sąrašą pagal pasirinktą formatą, galima dokumentus žymėti, taip pat prieinama didžiulė duomenų bazė, kurioje dalinamasi akademiniais dokumentais, programa net rekomenduoj ką skaityti toliau pagal įkeltus dokumentus. Tikras stebuklas ir atgaiva, ir be to (o koki mes laimingi gyvendami interneto amžiuje) - NEMOKAMAI.

Galite parsisiųsti čia: http://www.mendeley.com

Rodyk draugams

http://manobakalaurinis.tumblr.com/ Taigi. Ilgai pakankamai išbuvau blogas.lt platformoje. Pakenčiau perdėtą komercializavimą ir siaubingą dizainą (na, tarkim lietuvoje maža rinka, sunku uždirbti pinigus… bla bla). Beveik visai neatnaujinama platforma, visi dizainai, kurie wordpress yra nemokami, čia yra premium ir mokami. Na, ok ir čia užmerkiau akis. Bet dabar jau perpildyta kantrybė - visiško aplaidumo ateilsti negaliu. Jei jau niekur kitur niekuo geru nepasižymi, tai bent jau klientų aptarnavime galėtų - bet NE. Rašiau e-mail jiems TRIS kartus, visą mėnesį, kad negaliu komentuoti savo bloge dėl kažkokio IP bloko. Pagaliau šiandein atrašė, kad sutvarkyta. Išbandau - nė velnio. Ką gi mieli blogas.lt, interneto pasaulis jau seniai sukasi and high quality free ware ir su tokiu savo elgesiu parasit vartotojus. Kurį laiką netrinsiu nieko iš čia - tik perkelsiu informaciją ir atnaujinimas bus TIK tumblr. Tad kam įdomu ir reikalinga stay tuned. http://manobakalaurinis.tumblr.com/

Rodyk draugams

Ne, ne apie garsųjį rusų chemiką Medelejevą ir jo genialią cheminių elementų lentelę, tačiau sąsajos tai turi.

Mendeley yra programa skirta sutvarkyti elektroninius dokumentus, ypač pdf. Bent pas mane tai visad būna kalnai visokių pdf dokumentų, kuriuos sutvarkyti ir po to anotuoti bibliografijoje būna tikras vargas. Tačiau ši puiki programa jums įkėlus pdf automatiškai parašys dokumento pavadinimą, autorių, metus, žurnalo pavadinimą, puslapius ir t.t. Ji turi ir daugiau funkcijų - automatiškai sugeneruoja bibliografijos sąrašą pagal pasirinktą formatą, galima dokumentus žymėti, taip pat prieinama didžiulė duomenų bazė, kurioje dalinamasi akademiniais dokumentais, programa net rekomenduoj ką skaityti toliau pagal įkeltus dokumentus. Tikras stebuklas ir atgaiva, ir be to (o koki mes laimingi gyvendami interneto amžiuje) - NEMOKAMAI.

Galite parsisiųsti čia: http://www.mendeley.com

Rodyk draugams

Tyrimo rezultatų patikimumas

darameja ● 2011-12-18

Neįmanoma užtikrinti visiško tyrimo rezultatų patikimumo, bet galima sumažinti neteisingų rezultatų paklaidą. Dėl to reikia sudaryti tinkamą tyrimo struktūrą ir atsižvelgti į jos patikimumą ir pagrįstumą.
Patikimumas (reliability) - ar jūsų duomenų rinkimo ir analizės procedūrų rezultatai bus nuoseklūs. Patikimumo patikrinimui reikėtų atsakyti į šiuos klausimus:
1. Ar tokie patys matavimai duos tokius pačius rezultatus kitu atveju?
2. Ar kiti tyrėjai prieitų prie tų pačių išvadų.
3. Ar tinkamai ir aiškiai buvo interpretuojami surinkti duomenys?
Išskiriami keturi tyrimo rezultatų patikimumo trukdžiai: subjekto ar dalyvio klaida, subjekto ar dalyvio nešališkumas, stebėtojo klaida ir stebėtojo šališkumas. Ypač renkant duomenis tokiais būdais, kaip interviu, apklausos, dalyviai ir stebėtojai, gali interpretuoti tuos pačius klausimus ir atsakymus priklausomai nuo daugelio veiksnių: nuotaikos, asmeninių savybių, žinių trūkumo ir t.t.
Pagrįstumas (validity) - ar tyrimo rezultatai tikrai apibūdina tai, kas pateikiama. Ar tikrai ryšius tarp dviejų veiksnių yra priežastinis (t.y. ar vienas įvykis tikrai yra kito priežastis, pvz. ar tikrai socialinių medijų rinkodaros strategija padidino prikimus, ar pirkimai padidėjo dėl kitų priežasčių). Išorinis pagrįstumas - apibendrinamumas (generalisability) nusako kiek jūsų tyrimo rezultati gali būti pritaikomi kitais atvejais, kitose organizacijose. Tai svarbu ypač tais atvejais, kai pasirinkta tyrimo strategija yra atvejo tyrimas, kai tyrinėjama viena organizacija. Šiuo atveju tyrimo tikslas dažnai būna, ne kažkokios bendros teorijos sukūrimas, o tieisog tam tikrų veiksnių tam tikru atveju tyrimas.
Ši dalis labai svarbi, nes dažniausiai rašydami darbą jau turime kažkokias idėjas, teorijas, hipotezes ir darbas turėtų jas patvirtinti. Žmonės linkę praleisti rezultatus, kurie neatitinka jų hipotezių, o parinkti tik tuos, kurie tinka. Be to, jei darbą rašo pradedantys „akademiniai rašytojai” tai dažnai būna linkę viską paprastai apibendrinti ir pritaikyti tuos pačius rezultatus keliais atvejais „Jei Jonas taip darė tai ir Petras taip darys, nes taip daro visi”. Reiktų vengti tokių apibendrinimų ir geriau kuklesnes, siauresnes hipotezes išsikelti, kurios nereikalauja didžiulių tyrimų.

Rodyk draugams

Jau magistrinis

darameja ● 2011-12-04

Taigi taigi, seniai nerašiau čia, bet peržvelgus statistiką nemažas lankomumas (kaip neatnaujinamo blogo).

Dabar mano situacija kiek kitokia. Studijuoju VU Orientalistikos centre Šiuolaikinių Azijos studijų magistro programą. Jau antri magistinio metai ir kaip tik laikas… magistro rašto darbui. Sujungiau savo bakalauro studijų ir dabartinę tematiką ir gavosi naujųjų medijų Azijoje studjos - bent mano semestriniai darbai apie tai. Tai ir tliau tęsiu šia tema.

Šiuo metu skaitau “New Media” vadovėlį - labai geras vadovėlis su gerom įžvalgom į medijas iš įvairių akademinių pozicijų.

Šiuo metu reikia rašyti - semestro darbą. Galvoju kokį nors case study su interviews apie Kambodžą. Praeitas darbas irgi apie Kambodžą buvo, tai būtų gerai dar labiau įsigilinti.

Tai štai galvoju gal reikia parašyti ką nors čia naujo ir pasidalinti informacija. Vis tik dauguma bakalauro ir net magistrinio rašytojų būna labai ir labai pasimetę….

Kitam įraše pasidalinsiu knyga… TIkriausiai,.

P.S. šįkart irgi rašau iš užsienio - šiuo metu Taivane mokausi kinų kalbą, tai derinu akademinę rašliavą su tuo :)

Rodyk draugams

Pertrauka

darameja ● 2010-04-16

Sveiki.

Kiek stebėjau Google Analytics rezultatus, blogas gana dažnai lankomas. Daug kam prireikia pagalbos su bakalauriniu ir jie kreipiasi į google ir patenka čia ^^

Na, tikiuosi kam nors padėjau bent kiek. Tačiau šiuo metu pačiai striuga su laiku - vis dar tęsiasi mano Erasmus Praktika ir bakalauriniam laikas tirpsta, taigi iki viso šito dalyko pabaigos nebeatnaujinsiu blogo. Tačiau turiu vilčių po to dar pridėti informacijos ir bendrai pašlifuoti jau esamus įrašus kitų metų bakalauristams.

sėkmės visiems!

Rodyk draugams

Tyrimo trukmė

darameja ● 2010-04-05

Tyrimai pagal trukmę skirstomi į trumpus ir ilgalaikius.

  • Trumpieji tiria tam tikrą fenomeną tam tikru laiku. Dauguma akademinių baigiamųjų darbų yra būtent tokio tipo, nes jiems skiramas tik trumpas laiko periodas.
  • Ilgalaikiai - tiria fenomeną ir jo pasikeitimus per ilgą laiką. Taip tyrimo rezultatai mažiau priklausomi nuo paties tyrimo proceso ir yra labiau visuotinai pritaikomi.

Tyrmo strategija nepriklauso nuo tyrimo trukmės.

Labai turmpai šįkart. Kitame įraše apie patikimumą.

Rodyk draugams

Tyrimo strategija

darameja ● 2010-03-30

Čia pateiksiu sąrašą strategijų su trumpais parašymais, kuriomis galime naudotis tyrime. Galima naudoti ir kelias tame pačiame tyrime. Svarbiausias punktas pasirenkant strategiją yra tai, kaip ji jums padės atsakyti į jūsų tyrimo klausimus.

  • Eksperimentas - tyrimo tikslas yra nustatyti priežastinius ryšius: ar pakeitus nepriklausomą kintamąjį atitinkamai pasikeis ir priklausomas kintamasis. Paprasčiausia eksperimento struktūra yra paimti dvi grupes žmonių (jos turi būti labai panašios jūsų eksperimentui svarbiais atžvilgiais). Vienai jų - eksperimentinei grupei - įvesti nepriklausomą kintamąjį, o kitai nekeisti nieko vykdant eksperimentą. Rezultatas priklauso nuo to, kaip skirtingai dvi grupės reagavo į eksperimentą ir nustatyti, kiek šis elgesys priklauso nuo nepriklausomo kintamojo.
  • Apklausa - labai dažnai naudojama tyrimuose. (Vu pašte nuolat skraido laiškai su prašymais užpildyti anketas). Rizika naudojant šią strategiją: atliekant internetu sunku kontroliuoti, kiek patikimi yra žmonių atsakymai, atliekant ne internetu, atsakymų susisteminimas ir apibendrinimas gali užimti daug laiko ir bendrai - sudarant anketą yra didelė galimybė suklysti. Pvz. formuluoti klausimus taip, kad atsakymai linktų jūsų norima linkme, palikti per daug ar per mažai vietos atsakymų variacijoms ir pan.
  • Atvejo tyrimas - fenomeno tyrimas tam tikrame realaus gyvenimo kontekste (pvz. kaip veikia žmogiškųjų išteklių strategija mažose kompanijose tiriama realioje mažoje kompanijoje). Tai atvirkščia strategija palyginus su eksperimento būdu. Šiuo atveju galima naudoti įvairius būdus - apklausas, interviu, stebėjimą, archyvų tyrimą. Taip pat skiriamos dimensijos: vieno atvejo ir kelių atvejų tyrimas, holistinis ir įterptinis atvejai. Vienas atvejo tyrimas gali būti, kai atvejis yra išskirtinis arba, kai atvejis yra įprastas ir tinka daugeliui organizacijų. Tačiau labiau patartina tirti kelis atvejus, nes tiriant vieną atvejį kyla problema su gautų rezultatų apibendrinimu - kas tinka vienai organizacijai, gali visai netikti kitose. Kita dimensija - holistinė ir įterptinė. Čia eina kalba apie tai, ar tiriate visą organizaciją kaip vieną objektą ar tik vieną ar kelis jos skyrius.
  • Veiksmo tyrimas - yra 4 pagrindinės šio tyrimo tipo interpretacijos.  Pirma tai tyrimas eigoje, veiksme, o ne apie kažkokį veiksmą. Antra - šiame tyrime dalyvauja ir bendradarbiauja akademiniai tyrėjai ir veiklos, apie kurią vyksta tyrimas, profesiniai veikėjai. Trečia interpretacija pabrėžia priklausomybę tarp diagnozės, planavimo, veiksmo atlikimo ir įvertinimo procesų. Veiksmo tyrimas turi specifinį kontekstą ir aiškius tikslus. Diagnoze vadinamas faktų paieškos ir analizės procesas, pagal kurį kuriamas veiksmų planas ir sprendžiama, kokių veiksmų bus imtasi. Po to šie veiksmai įvertinami. Tyrimui vykstant toliau, vėl atliekama diagnozė ir procesas vyksta tokiu pat principu atsižvelgiant į prieš tai gautus rezultatus. Paskutinė interpretacija pažymi, kad veiksmo tyrimas turi būti naudingas ne tik šiam projektui bet gali būti pritaikytas ir kitais atvejais.
  • Teorijos kūrimas. Šiuo atveju tyrimo duomenys renkami nesuformavus teorijos. Teorija kuriama tiriant surinktus duomenis. Tuomet galima suformuoti prognozes, spėjimus ir juos patikrinti toliau tiriant surenkamus duomenis. Spėjimai gali pasitvirtinti, patvirtindami teoriją, arba ne. Iš pirmo žvilgsnio šis būdas gali atrodyti paprastas, tačiau jis reikalauja daug sunkaus darbo, kūrybingumo ir dažnai sėkmės. Prieš imantis šios strategijos geriau giliau pasidomėti jos pobūdžiu, nes paprastumo įspūdis yra apgaulingas.
  • Etnografinė strategija. Dažnai naudojama antropologijos tyrimuose. Tikslas - paaiškinti tyrimo subjektų socialinį pasaulį tokiu būdu, kokiu jie jį apibūdintų ir paaiškintų. Ši strategija reikalauja daug laiko ir visiško panirimo į šį socialinį pasaulį. Tyrėjas turi būti lankstus, priimti pokyčius ir nuolat kurti naujas požiūrio struktūras. Pabrėžtina, kad tai “natūralistinis” tyrimas, tiriami realūs subjektai jų gyvenamojoje aplinkoje.
  • Archyvų tyrimas - duomenų šaltinis šioje strategijoje yra administraciniai įrašai ir dokumentai. Ši strategija atsako į tyrimo klausimus apie pokyčius per tam tikrą laiko periodą. Naudojant šią strategiją itin svarbi yra prieiga prie reikalingų dokumentų.
  • Praktikanto tyrimas. Atliekamas dirbant organizacijoje apie kurią vyksta tyrimas (taigi kaip tik apie mane). Šiuo atveju yra daug lengviau rinkti informaciją ir jau yra žinoma apie pačią organizaciją.

Tikiuosi, kad nors kiek aiškiai išdėsčiau :)

Rodyk draugams

Tyrimo struktūra

darameja ● 2010-03-23

Tyrimo struktūra - tai bendras planas, kaip jūs atsakinėsite į tyrimo klausimus (tyrimo klausimų konkretus nustatymas yra itin svarbus žingsnis). Struktūra apima: aiškiai suformuluotus tyrimo tikslus pagal jūsų tyrimo klausimus, šaltinius, iš kutių rinksite informaciją, ir numato galimus trukdžius (priėjimas prie duomenų, laikas, vieta, pinigai).

Tyrimo tikslas. Pagal tai, kokis tyrimo klausimus iškėlėte, galima nusakyti, koks bus tyrimo atsakymas - apibūdinamasis, tiriamasis arba paaiškinamasis.

  • Tyriamasis - paaiškinamos naujos problemos, atrandamos naujos perspektyvos ir požiūriai. Galima atlikti: tiriant literatūrą, apklausiant srities ekspertus, atliekant fokus grupių interviu. Atliekant tokį tyrimą, reikia būti pasiruošus pakeisti tyrimo kryptį, atsiradus netikėtai informacijai ir tyrimo rezultatams.
  • Apibūdinamasis - tiksliai apibūdina tiriamą objektą. Dažnai būna dalis paaiškinamojo tyrimo, nes prieš renkant informaciją ir tiriant fenomeną, reikalingas tikslus jo vaizdas. Šiame tyrime glūdi pavojus apibūdinti per daug - tada kyla klausimas “o kas iš to?”, reikalingos kažkokios tyrimo išvados, rezultatai. Dėl to dažniau būna atliekami apibūdinamieji-paaiškinamieji tyrimai.
  • Paaiškinamasis - tikslas tiriant problemą yra paaiškinti santykius tarp kintamųjų (kuris iš problemos elementų priklauso nuo kito ir kokia ta priklausomybė).

Na, tikiuosi bent kiek aiškiai čia surezgiau viską. Iš tiesų vargina dirbti nuo 9 iki 17 val. ir dar užsiimti bakalaurinio rašymu. Taip ir liks Anglija ir Londonas neištirti tiek, kiek norėčiau. Šiaip jei rašau neaiškiai ir reikia plačiau, kažką daugiau paaiškinti - nesidrovėkit, rašykit į komentarus. (jei kas perskaito mano įrašus…).

O dėl mano pačios bakalaurinio, tai skaintant visokią literatūrą neblogų idėjų kilo, tik dabar laukiu atsakymo iš vadovo ir tada (jei bus singal-green) imsiuosi darbo rimtai, kad pavasarį daugiau po parkus galėčiau pavaikščioti, o ne prie bakalauro tupėti.

Kitam įraše apie tyrimo strategiją.

Rodyk draugams

Paieškos rezultatų registravimas

darameja ● 2010-03-17

Suradus tinkamus šaltinius (knygas, žurnalus ar internete), labai naudionga sudaryti sąrašą apie juos - suregistruoti. Reikia pridėti šią informaciją:

BIbliografinę informaciją: autorius, pavadinimas, išleidimo data, laida, leidybos vieta, leidykla. Elektroniams šaltiniams dar reikia www adreso. Geriausia yra susižinoti, kokiu stiliumi reikės rašyti bibliografiją jūsų universitete ir tiesiog susirašyti visą reikiamą informaciją.

Trumpas aprašymas: padės geriau prisiminti apie ką šis šaltinis ir greičiau rasti reikiamą informaciją.

Papildoma informacija: tokią kaip ISBN, kur buvo rastas šis šaltinis, savo asmeninį šaltinio įvertinimą ir pan.

Tai tiek trumpai šiam kartui. Kitame įraše jau apie tyrimo struktūrą.

Rodyk draugams